 |
| Maratoną įveikti padėjo tėtis Liudas. |
Sunkiausias dėl to, kad asmeniškai nuo pat jo pradžios
jaučiau, kad laukia sudėtingas iššūkis. Nuo pirmų kilometrų kojos buvo
„sunkios“, tarsi bėgtum per jėgą, verstum jas dirbti sudėtingą ir nemėgstamą darbą.
Tai paaiškinama tuo, kad šeštadienį nemažai pravaikščiota
Rygos senamiestyje, o miegoti ėjau gerokai po vidurnakčio, be to, neiškart
sekėsi užmigti.
Ryte buvo puiki savijauta, keli šaukštai iš anksto atsivežtų
makaronų, su vištiena, bananas likus pusvalandžiui iki bėgimo suteikė jėgų.