Rygos maratonas – sunkiausias ir parodęs savo galę

Maratoną įveikti padėjo tėtis Liudas. 

Sunkiausias dėl to, kad asmeniškai nuo pat jo pradžios jaučiau, kad laukia sudėtingas iššūkis. Nuo pirmų kilometrų kojos buvo „sunkios“, tarsi bėgtum per jėgą, verstum jas dirbti sudėtingą ir nemėgstamą darbą.

Tai paaiškinama tuo, kad šeštadienį nemažai pravaikščiota Rygos senamiestyje, o miegoti ėjau gerokai po vidurnakčio, be to, neiškart sekėsi užmigti.

Ryte buvo puiki savijauta, keli šaukštai iš anksto atsivežtų makaronų, su vištiena, bananas likus pusvalandžiui iki bėgimo suteikė jėgų.

Oras puikus, tiesą sakant, jokio debesėlio, saulės spinduliai šildė nuo pat ryto. Tiksliau, oras maratonui buvo sudėtingas, nuo ryto buvo matyti, kad saulė kepins kaip reikalas. Džiaugiuosi, kad šeštadienį įsigijau kepuraitę. Be jos būtų dar sudėtingiau.

Greičiausias kilometras – 17-tas, iš programėlės pamenu 4:35 min/km. Dar neblogas tempas 25-28-uose kilometruose, kur atrodo bėgau apie 4:45 min/km. Tikslus tos atkarpos (25-30 km) laikas pagal maratono čipą - 25 min.11sek. Jis netgi greitesnis, nei pirmieji penki kilometrai!

Vėliau po 30-ojo kilometro jėgos ir energija sparčiai seko. Sudėtinga buvo nuo 30-ojo iki 32 km, po jo kažkoks vaikinas bėgo šalia, praktiškai koja kojon ritmas su juo, kažkaip jis mane nenorėdamas „patempė“ į priekį iki 35-ojo kilometro. Norėjosi palaikyti „garbingą“ tempą, kaip vėliau programėlėje mačiau, tai buvo maždaug 4:58 min/km tempas.

Nemažas, o tada atrodė, kad jau vos velkuosi. Po 35-ojo km sustojau godžiai atsigaivinti vandeniu, gausiai liejau galvą, kaklą, išgėriau kelias stiklines vandens, suvilgiau kaktą bei prigriebiau banano gabaliuką.

Mano pramintas „kompanionas“ nurūko į priekį, o jo vytis neturėjau net minties. Jaučiau, kad vos galiu atplėšti kojas nuo asfalto, kiekvienas žingsnis kainuoja didžiules valios pastangas, skausmas perverdavo raumenis bandant kiek aktyviau dėti kojas, greičiau didinti tempą. Apie 37-ąjį kilometrą mane pralenkė legendinis Petras Silkinas, tada atrodė, kad pro mane prabėgo kaip pro stovintį, užtikrintai ir lengvai.

Paskutiniai kilometrai buvo sudėtingi, mintyse kartojau, kad tai tikrai mano pats sudėtingiausias bėgimas ir tai yra visiška tiesa. Į laiką telefone žiūrėti neturėjau jau nei noro, nei jėgų, neabejojau, kad bendras rezultatas bus virš 4 valandų.

Kilometrai be galo ilgi, pamenu, bėgant per Vanšu tiltą paskutinį kartą link finišo, galvojau, kad įveikus jį jau finišas, tačiau pusratį reikėjo įveikti per akmenuotą grindinį, tai maždaug pusę kilometro. Likus keliems šimtams metrų, mane jau pasitiko tėtis, kuris padėjo įveikti paskutinius metrus. Finišuojant net atsirado jėgų spurtuoti. O išvystas elektroninis laikas virš finišo mane labai pradžiugino – 3 val. 42 min. ir 8 sek. rodė elektroninis laikrodis.

Savo formos nelaikiau geros ir panašų rezultatą įsivaizdavau, daugelis ilgųjų treniruočių nebuvo greitesnės už maratono tempą. Nei per vieną treniruotę nebėgau greičiau nei per ~4:40min/km. Tad šis laikas yra dėsningas, nėra blogas. O praėjusių metų rudenio fenomenalią formą pasieksiu per vasarą.     

Skaičiai

Maratono laikas 03:42:08,5 (čipo laikas – 03:41:43,7)

224 vieta (1023 finišavę)

 (118 vieta grupėje iš 858), vidutinis greitis 11.42 km/h (5:15 min/km)

5km - 00:25:28.9               

10km - 00:48:55.9             

15km - 01:14:03.3             

20 km - 01:37:57.3            

21.095 km - 01:42:59.5     

25km - 02:02:50.1             

30km - 02:28:01.5             

35km - 02:56:10.9             

40km - 03:23:43.5             

42,195km - 03:42:08.         

Čia lrytui.