Apie Nidos trauką

Kaspars Tubelis nuotr.

Ar verta kasmet keliauti į tą patį bėgimą ir įveikinėti tą pačią nepasikeitusią trasą? Verta, jei tai Nidos pusmaratonis rugsėjo gale.

Smagu yra tai, kad varžybos šeštadienį pirmoje dienos pusėje, o po to – daryk, ką nori: eik maudykis jūroje, grožėkis kopomis, važinėk dviračiu, miegok arba jei labai skubi – varyk namo.

2014 Vilniaus maratonas ir sekundžių medžioklė

Vilniaus maratonas - 3 val. 14 min. 57 sek., 56-ta vieta ir... 12 sekundžių pagerintas asmeninis rekordas, pasiektas 2013-aisiais spalio gale Frankfurte. Na, o Vilniaus maratono laikas sumuštas daugiau nei 10 minučių – 2012-aisiais jį įveikiau per 3 val. 25 min.

Nedidelis progresas į priekį ir dėl to yra smagu. Pirmas 21 km ratas įveiktas labai smagiai ir greitai, maždaug per 1 val. 31 min., tikėjausi kiek lėtesnio tempo ir likusiuose kilometruose.

Tačiau antroje pusėje iškart įveikus pusmaratonį ir pradėjus antrąjį ratą, trasoje likau vienas. Iki artimiausio bėgiko – keli šimtai metrų. Tempas krito, o ir smagiai tvieskusi saulė darė savo. Visgi, solidi persvara, įgyta per pirmąjį ratą leido tikėtis asmeninio rekordo.