Į Gdynę su šeimyna atvykome dar trys paros iki starto, tad laiko susipažinti su jūra ir plaukimu įlankoje buvo į valias. Su kiekviena diena bangos vis stiprėjo, o iš penktadienio į šeštadienį prognozuotas stiprus vėjas ir lietus nežadėjo nieko gero, visiškai neaišku, kaip galėjo keisti situaciją jūroje.
Plaukimas labiausiai ir neramino, laiko limitas – 1 val. plaukimui. Supratau, jog mano greitis labai priklausė nuo jūros bangavimo. Keliuose prasiplaukimuose mačiau, jog geriausiu atveju banguojant galiu plaukt apie 3 min./100 m.
Dieną prieš ėmiau tikrinti pernai startavusių lėčiausių dalyvių plaukimo rezultatus, nuo vyriausių amžiaus grupių, lėčiausių moterų ir senjorų, tačiau nieko paguodžiančio: visi gana ramiai tilpdavo į valandą, tik jau kitose rungtyse kalnų nenuversdavo.
Tačiau sekmadienį starto rytas buvo ypač ramus, jokio vėjo, nulis bangų!
Žaliuosiuose ežeruose būna stipresnės bangos nei tą rytą Gdynės įlankoje. Prieš startą lengvai prasiplaukta, viduje – ramybė ir tikėjimas, jog viskas bus OK.
Prieš startą sutiktas Šarūnas (Klegeris), persimetėm keliais žodžiais, stojom į starto gardą, kuris su kiekviena minute pildėsi.
Atsistojau tarp tų, kurie teoriškai turėjo plaukt apie 39-42 min., maždaug antroje pusėje, bet ne pačiame gale.
Nuo pirmųjų startavusių iki mano starto prabėgo geros 10 min., kol sulaukiau savo eilės. Starto koridoriuje savanorė pakėlė rankas ir kartu su kitais 9-iais pasileidome į vandenį. Krantas gana seklus, tai kokius 50 m bėgimas vandeniu iki pakankamo lygio plaukimui.
Pirmi keli šimtai metrų nuteikė optimistiškai, plaukiau greičiau nei 2:30 min/100 m, o tai reiškė, jog kaupiu sekundžių atsargą antrai distancijos pusei, jei joje plaukčiau lėčiau.
Nors mane lenkė, bet laikiausi stabiliai, 1 km rekordiniu greičiu – 25:56 min., 1400 m apie 37 min., žodžiu viskas labai pagal planą, per paskutinius 300 m sulėtėta, tačiau mačiau, jog telpu į teorinį laiko limitą. Galiausiai plaukimo laikas - 55:45 min. (arba ~2:51 min/100 m).
Geresnio laiko tikėtis negalėjau, nes treniruotėse plaukiant OW ar baseine buvo labai panašus tempas ar net lėtesnis.
Tranzite sugaišta apie 8 min., nemažai, bet čia reikia praktikos, plius buvo reikalų, pats tranzitas kelių šimtų metrų, o smagiausia dalis – jo gale pamačiau Rūtą, Lauryną ir mamą, susimojavom, labai motyvavo ir pakėlė nuotaiką tas pasimatymas.
Dviračių pirmi kilometrai tikrai sunkūs, ilga, atrodė, kilometrais besitęsusi įkalnė, greitis vos keliolika km/ val.
Bet po truputį įsivažiavau, vijausi ir lenkiau vis vieną, kitą dalyvį. Kokiam kelioliktam km suvalgytas geliukas suteikė energijos, antrą suvalgiau kokiam 35 km, jaučiau, kad viskas neblogai. Pirmus 30 km įveikiau per ~1 val. 11 min., tačiau tai dėl gana nelengvos pradžios.
Šiaip trasa tokia su įkalnėm ir nuokalnėm, buvo ką veikti. Pakeliui sutikti keli lietuviai, šiaip savoje lygoje varžovai pavyti, lenkti, net tas pats Šarūnas pavytas maždaug 75 km, persimetėm keliais žodžiais, ir trūktelėjau pirmyn. Paskutiniai 15 km tikrai lengvi, su vėjeliu, daug nuokalnių, pasiekus miestą ir šiaip psichologiškai buvo lengviau, juk dar keli km ir viskas. Apskritai saugumas trasoje - fantastiškas, supranti, kodėl toks startinis mokestis. Apylinkės - nuo lokalių kaimelių, gyvenviečių, iki miškų, laukų fono. Nenuobodu, bent jau minant 90 km.
Dviračio laikas - apie 3.17:57 val., kas yra apie 26,7 km/val., vėlgi, ne stebuklai, bet kažko daugiau tikėtis negalėjau, turint galvoje, jog per metus vos trečią kartą numyniau tokį atstumą, o ir kažkokių rimtesnių treniruočių nebuvo šioj srity.
Panašiai ir tikėjausi, per 3.10-3.30 val. įveikt 90 km, tad viskas pagal planą. Tranzite sugaišta apie 5 min., išbėgus jaučiau šlaunis, jau lengvai traukė, bet bėgant svarbiausia blauzdos.
Čia tikėjausi apie 1:45 val., kas būtų apie 5min./km, ir šioj vietoj tikrai buvo parako.
Pirmi du km lengvai iš 5 min., vėliau tempas tik kilo, 4-as net apie 4min/km.
Laukė trys ratai po 7 km, jame kas keli km trys vandens ir maisto punktai, geras palaikymas, muzika, kas iš tiesų leido nepamesti ritmo. Trasoje lenkti vienas po kito bėgikai, kas taip pat motyvavo. Galiausiai nubėgus apie 10 km supratau, jog jei viskas OK, tai turėčiau finišuot apie 6 val. 10 min.
Nors apie 16-17 km sulėtėta, tačiau paskutiniai du km įveikti su vėjeliu – galiausiai rodyklė finišo link, smagūs metrai tuo puikiu raudonu kilimu, pranešėjas taria mano vardą pavardę, miestą ir šalį ir finišas! 6:06:25 val. :)
Kabinamas medalis, atsiimu „Finisher“ marškinėlius ir kairėje girdžiu Rūtos balsą! Kaip smagu! Ar gali būti geriau tokias akimirkas išgyventi ne su mylimu žmogum?
Keliauju iki finišo zonos, užkandu, išgraviruojamas medalis, pasiimam dviratį ir einam švęst! ;)
Kaip pirmą kartą įveikus 70.3, rezultatu patenkintas, jis adekvatus įdėtam darbui ir treniruotėse demonstruotiems greičiams. Didžiausi rezervai - plaukime ir dviratyje ;).
Realu kažkada Sub6 ar apie 5:30 val. įveikti, su laiku ir visą Ironman’ą per kokias 11 val.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą