Čia nepateiksiu jokios metodikos ir patarimų. Vienintelis – reguliariai bėgioti, nedaryti didelių pauzių tarp treniruočių. Šis įrašas daugiau atsiminimas sau, nes kažko naudingo ir stebuklingo nepasakysiu.
Vilniaus maratonui (kartu ir pusmaratoniui) užsiregistravau sausio 31 d. Ruoštis jam rimčiau pradėjau nuo liepos mėnesio. Birželį bėgiojau, tačiau nebuvo jokio reguliarumo, kartą per savaitę po 10-12 km, kartais mažiau. Tiesa, dvi futbolo treniruotės per savaitę bei varžybos organizmui ir kojoms suteikdavo krūvio. Nuo liepos pradžios ėmiau domėtis kaip gi pasiruošti maratonui. Laiko liko nedaug, tik du mėnesiai :)
Internetas, google suteikė keletą atsakymų, Mariaus ir Dovilės tinklaraštis , Maratono laukas - pirmieji mano „mokytojai“, jei taip galima sakyti. Taigi, netrukus iš miesto bibliotekos pasiėmiau I. Staškevičiaus „Maratono lauką“, knygą perskaičiau greičiau nei per kelias dienas. Ten buvo pateikta naujokui skirta 100 dienų pasiruošimo programa pirmam maratonui. Beje, ši knyga labai padėjo ruošiantis varžyboms.
Žinoma, aš tiek laiko neturėjau, nes buvo likę geri du mėnesiai, be to, savęs nelaikiau naujoku, nes be didesnio pasiruošimo galėjau nesunkiai įveikti 10 km per kokias 50 min. Taigi, sudariau programėlę 9 savaitėms, nuo liepos 9 d. lygiai tiek buvo likę laiko iki maratono.
Pirmoms šešioms savaitėms krūvis maždaug po 55-65 km kiekvienai, tai yra per savaitę maždaug 3 treniruotės per kurias susiplanavau iš viso nuskuosti minėtą skaičių kilometrų. 7 savaitę krūvį sumažinau iki 35 km, 8 savaitę – iki 30 km, paskutinei pasilikau 20 km.
Pirmos savaitės rezultatas – 63 km, visai neblogai! Kitą savaitę neturėjau tiek laiko ir pavyko padaryti tris treniruotes po 12 km. Trečią savaitę prabėgau kažkiek daugiau. Griežtai plano nesilaikiau, bet reguliarumą išlaikydavau. Ir kas yra svarbiausia, nevengdavau ilgų treniruočių, kurių vidutinis greitis vis gerėdavo. Jį fiksuoti padėdavo į mobilų telefoną atsisiųsta programėlė „Samsung Hope Relay“, vėliau - mapmyrun.
Įsimintina treniruotė pajūryje, bėgau nuo Palangos iki Šventosios ir atgal, iš viso 32.96 km ir laikas 2:59:00. Tai buvo rugpjūčio pats vidurys. Po trijų dienų jau Panevėžyje nusprendžiau prasibėgt kokius 24 km. Gera savijauta, geras oras lėmė norą tęsti treniruotę ir prabėgau 37,4km per 3:08:47. Turiu specialią trasą (apie ją papasakosiu vėliau), gyvenu netoli parko, juo dviračių takeliu iki Berčiūnų miško ir atgal iki namų virš 12 km.
Trys tokie prabėgimai su pertraukėlėmis namuose, kur atsigerdavau vandens ir šiek tiek užkasdavau bananu, ir susidarė rekordinė treniruotė virš 37 km.
Taigi, šios treniruotės įrodė man, jog maratono distanciją įveiksiu greičiau nei per 4 val. Beliko laiką iki varžybų protingai išnaudoti, išlaikyti arba dar šiek tiek pagerinti formą. Priešpaskutinę savaitę dukart prabėgau neblogu tempu po 12 km, o likus lygiai savaitei iki maratono ilga treniruotė – 33.91 km per 2:47:48. Šis laikas skelbė, jog distanciją įveikiau bėgdamas 1 kilometrą greičiau nei per 5 min. Taigi, nesąmoningai kirbėjo mintis, jog visą maratoną gali pavykti įveikti ir greičiau nei per 3 val. 30 min.
Paskutinę savaitę prabėgau 12 km, varžybų išvakarėse lengvai 6 km Vilniuje. Štai ir visas pasiruošimas.
Dar nepaminėjau futbolo treniruočių, kurios vyksta dukart per savaitę. Tai taip pat tam tikras krūvis ir raumenys joje dirba kiek kitaip. Ten reikia daugiau greičio, staigumo, dažni sprintai. Tikra alternatyva ilgosioms treniruotėms.
Kitam maratonui reiks sudaryti rimtesnę programą ir jos laikytis griežčiau, jei planuoju savo rezultatą gerinti, o jį pagerinti nebus taip paprasta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą