Ryga, 2015

Rygos maratone startavau antrą kartą, tačiau jis visiškai nepriminė 2013-ųjų pasirodymo. Žiemą įgyta forma, treniruočių ir kai kurių varžybų rezultatai leido tikėtis, kad įveikiant maratoną "išlipsiu" iš 3 valandų.


Pirmuose kilometruose kiek per daug užsiplėšiau, kokiame 5-ame ar 6-tame "kile" pavijo Irmantas. Prieš startą kartu atsistojome, klausiu jo, kaip planuoji bėgti. Sako: "pirmoje dalyje po 4.10 min./km, vėliau kažkiek lėčiau, gal 4.15". Aš sakau - panašiai :).

Pavijęs Irmantas sako: "gal kiek per greitai?". Taigi, petys į petį ridenomės iki kokio 15-to kilometro. Vėliau, pamatęs, kad laikrodis fiksuoja 4.01 min/km, nusprendžiau kažkiek nusimesti, nes iki finišo kone 2/3 atstumo.

Pirmoji dalis remiantis Endomondo įveikta per 1.25.43 (!). 

Bet Irmantas per kelis šimtus metrų laikėsi ilgai. Tai kažkiek priartėdavau, tai vėl nutoldavo. Visgi, po 30 km persvara tarp manęs ir jo tik augo. 

Nuo kokio 24-to kilometro bėgau absoliučiai vienas. Iki to kilometro bėgau su mėlynais marškinėliais vilkėjusiu augalotu biču, kuris nuo 24 km matyt "įjungė" 5 bėgį ir pavijo Irmantą.

Po to pavydavau jau visiškai lūžusius, kurie iškart likdavo man už nugaros. Dar pamenu kokiam 36-am km mane pralenkė kažkoks bičas, kurį lydėjo raudoną "тренер" treningą vilkėjęs draugelis. Kažkaip keistai sumotyvavo mane tas užrašas ir nusprendžiau būtinai nenusileisti. 

Pavijau "trenerį" ir jo bėgiką, kažkiek kartu laikėmės, bet trenerio motyvacija nebeveikė lydiančiam draugeliui, kuris galiausiai liko man už nugaros.

Sunkumai prasidėjo paskutiniame trečdalyje, o tiksliau nuo 30-to kilometro. Tempas krito 10 sekundžių, galiausiai nuo maždaug 4.07 min/km krito iki ~ 4.30 min./km. Paskutinis geliukas nurytas 34-tame kilometre bent jau leido nebelėtėti. 

Mintyse skaičiavau laiką, daugmaž: "Aha, liko 8 km, laikrodis rodo 2.19.33. Kad netiltum į 3 val. turėtum būti lochas ir bėgt lėčiau nei 5 min./km." 

Taigi, ta saugi persvara leido mėgautis paskutiniais sunkiais kilometrais, didžėjų latviškais palaikymo šūkiais, gaiviu lietumi, Rygos senamiesčio akmenuotu grindiniu.

Kokiam 41-am, 42-am km jau ėmė mėšlungis traukti kojas. Tačiau finišas čia pat! Dar minutė, posūkis, matau dega 2.58 ir tiksinčios sekundės. Kažkokiam spurtui jėgų nebeliko ir nebuvo didelio reikalo spurtuoti. Oficialus laikas 2:58:30,9, čipo laikas 2:58:26,3.

Rezervo gerinti maratono laiką tikrai yra, nes pagal tempą matyti, kad silpniausias paskutinis -  trečdalis. 

Metas gerinti oficialiose varžybose pusmaratonio laiką, kuris nuo 2012-ųjų priklauso Nidai (1.25.15), o tą padaryti bus proga Kauno maratono renginyje.

Apibendrinant savaitgalį - rezultatas tikrai puikus, kompanija su kuria keliavau, taip pat. Ačiū Rūtai, kuri talkino trasoje ir buvo didžiausia mano sirgalė.

Ačiū trenerei Kristinai, kurios treniruotės leido gerai pasiruošti šiam maratonui.