2014 Vilniaus maratonas ir sekundžių medžioklė

Vilniaus maratonas - 3 val. 14 min. 57 sek., 56-ta vieta ir... 12 sekundžių pagerintas asmeninis rekordas, pasiektas 2013-aisiais spalio gale Frankfurte. Na, o Vilniaus maratono laikas sumuštas daugiau nei 10 minučių – 2012-aisiais jį įveikiau per 3 val. 25 min.

Nedidelis progresas į priekį ir dėl to yra smagu. Pirmas 21 km ratas įveiktas labai smagiai ir greitai, maždaug per 1 val. 31 min., tikėjausi kiek lėtesnio tempo ir likusiuose kilometruose.

Tačiau antroje pusėje iškart įveikus pusmaratonį ir pradėjus antrąjį ratą, trasoje likau vienas. Iki artimiausio bėgiko – keli šimtai metrų. Tempas krito, o ir smagiai tvieskusi saulė darė savo. Visgi, solidi persvara, įgyta per pirmąjį ratą leido tikėtis asmeninio rekordo.

Visgi, jėgos seko, tempas krito iki 5 min/kilometrui ir netgi bėgant paskutinius kilometrus jau pavojingai seko mano persvara prieš.. Frankfurte pasiektą laiką. Skaičiavau sekundes ir jaučiau, kad jei ir asmeninis laikas bus pagerintas, tai tik keliomis sekundėmis. Sėkmingai įveikus Subačiaus g. kalvą ir šiek tiek paspausdus likusiuose kilometruose pavyko finišuoti laikrodžiui rodant 3 val. 15 min.

Kitą vertus, koks skirtumas tas rezultatas, sekunde vėliau, sekunde greičiau, medalių tai nelėmė, jokio skirtumo finišuoti 152 ar 53-iam... Juk bėgai gerame renginyje, trasa ir jos žymėjimas puikus, oras geras, organizacijai nulis priekaištų, palaikymas puikus, šalia – būrys draugų, ko daugiau norėti? :)

Lyginant su Franfurto rezultatu, progresas juokingas – 12 sekundžių. Maratone tai yra beveik nulis. Na, bet, sakoma, kad į Frankfurtą bėgikai važiuoja gerinti asmeninių rekordų, o Vilniaus maratonas įvardijamas kaip "trasa su charakteriu". Tad lyginant su ankstesniais Vilniaus maratono rezultatais, šiemet neblogas šūvis į priekį. Jei anksčiau galvodavau, kad man bėgti greičiau nei per 3 val. 15 yra kosmosas, tai dabar manau, kad ir maratonas per 3 val. nėra misija neįmanoma.

Be to, prieš šių metų maratoną, paskutinė pasiruošimo fazė nebuvo tokia, kokios tikėjausi: rugpjūčio atostogos išmušė iš treniruočių ritmo, be to, patirta nedidelė achilo sausgyslės traumelė atėmė beveik dvi savaites.

Ačiū trenerei už kokybiškas treniruotes, už techniką, kuri leido šiemet progresuoti. Ačiū labai draugams už palaikymą ir savanoriams, kurie trasoje įpūsdavo motyvacijos, palaikydavo gerą nuotaiką.

Džiaugiuosi Remigijaus pergale, tikrai fantastiškas laikas ir linkiu nesustoti bei įgyvendinti Rio de Žaneiro olimpinį normatyvą.

Džiaugiuosi už Rūtą ir visus draugus, kurie debiutavo pusės maratono ar kitose distancijose, kurie mušė savo rekordus, smagu, kad bėgiojančių bičiulių ratas tik plečiasi.